ištąsyti

ištąsýti tr. K, KŽ; N, BzB290 1. R, MŽ, Sut, K, NdŽ tempti, kad ištįstų: Neina, netrauk, tik ištąsýsi [siūlus iš sruogos] Klt. Į mūčijimo šrubus įdėjo, su kuriais žmogaus kožną sąnarį taipo ištąso, kad per kūną kiaur permatyti NS1832,7. Reg rankas ištąsytas SGI87. Jo visos gyslelės buvo teipo [podagros] ištąsytos, kaip jau nieko negalėjo BPII455. | Gėriau alų, ištą̃sė pilvą Pj. | refl. K, Rtr, NdŽ: Išsitąso gerai kedenant i striuogutės Gs. Šitie mano batai baisiausiai išsitą̃sė Mrj. 2. ištampyti, išdraskyti, išplėšyti, išvalkioti: Tą grybieną ištą̃so tais traktoriais Trgn. Buvo mirėliai ištąsýti, ieškota gėrybės Dv. Tegul, sako, vilkai tau žarnas ištąsỹs, o velniai skūrą išdirbs (ps.) Slk. Kačeib teipag ir po truputį duotumbeis ižtąsyt kūną savo Sut. | Susegta audeklai, kad vėjas neištąsýtų Kt. ^ Būtų seniai varnos skystgrobius ištąsiusios (būtų žuvęs) Šts. 3. Pg ką sunkų ar sunkiai ištampyti, iškiloti, išvilkti: Medžius ir linus pamerktus iš markos, iš upio ištąsýk J. Eik, ištąsýk duoną iš pečiaus Arm. Kol tuos akmenis ištą̃so, oi vargo Rod. Ištą̃sė mašiną [iš upės] Pb. Mėšlą vienas ištąsiaũ tokio[je] klampynė[je] Mžš. Šienas reiks iš krūvų ištąsýt Rud. Šiemet bulbieniai kaip lazdos, bus vargo ištąsýt Slk. Ištąsýk šitiek druskos in pečių! Klt. Šitas šuva duoną ištą̃so, o pieno nelaka Pv. Ištąsýk kopūstų lapus [iš katilo]! Švnč. 4. tąsant išimti ką tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą, ištraukyti, išrauti: Paskui kiek darbo, pakol ištą̃so iš korių [vikšrus] LKT328(Ktk). Įleidė puodkėlį sudriskusį skalbiamon – let ištąsiaũ Mžš. Drobės ištąsaĩ siūliukus ir tada kabinėji (siuvinėji) Švnč. Siūlus ištą̃sė [po operacijos] i liepė vežtis namo Klt. Ištąsýk šaknis i susdėsi dantis Klt. Pala, aš atnešiu svieką, buvo ištąsýtas Tvr. Guzikus tai mergiščiai ištą̃sė kaži kas Trgn. 5. DŽ¹, ČrP, Mžš paslapčiomis išnešioti, išvežioti, išgrobstyti: Ištą̃sė po karo tuos ąžuolus Dsn. Ištą̃sė visą medžią Pls. Tą šiperį vienas kitas ištąsìs Dkk. Kap atejo ondartai (ondatros), tep švaru padarė – ištą̃sė viską Kpč. Ką nepademi, tai tiej vaikai ištą̃so LzŽ. Vagiai ištą̃sė viską Vdšk. Vilkai ištąsýdavo ir aveles, kogi neištąsìs Sb. Lapė ištą̃sė visas vištas – neliko nė vienos Ktk. | prk.: Tas kontorines [merginas] tai tuoj bernai ištą̃so (veda) Slk. Kap jauna išvažiuoja iš namų, meta siūlą, kad visas ištąsýt[ų] (brt.) DrskŽ. | refl. tr.: [Lapė] žąsis iš paviečio išsitą̃sė Klt. 6. šliaužiantį po ką ištampyti, išvalkioti: Kur seniukas ejo, ten žirniai išaugo, o aš kad durnas, kad būt žinojęs, būt ištą̃sęs tą seniuką po visą dirvą Antr. Laumę raganą pasodino ant karštų geležinių akėčių ir ištąsė po visus laukus TDrIV222(Mrc). Arklys vyrą lenciūgan susukė, po laukus ištą̃sė Pnd. | refl.: Kad tu po visus laukus išsitąsýtai! Ml. 7. išdirbti: Dešim desencinų dirvoną ištą̃sėm Krs. 8. ištiesti, iškloti: Audeklais buvo ištąsýti visi keliai, kad Tiškevičių laidojo Gršl. 9. Rs ką sunkiai nešiojant, dirbant išvarginti: Man tai smala ištą̃sė rankas Lb. Par bulbakasį tie krepšiai rankas ištą̃so Rs. | Kadriliaus kad merga nemoka, o vyras moka, tai mergą ir ištą̃so Jdp. | impers.: Karvė kieta, man rankas ištą̃sė bemelžiant Mrj. | prk.: Nervus ištą̃so, per dieną tokį darbą dirbant Mrj. 10. refl. SD449, Sut, N sunkiai dirbant, labai pavargti, nusikamuoti, nusialinti: Ižsitąsau, ižilstu SD419. Išsitą̃sęs, išsikamavęs vakar akmenis benešiodamas, šiandien nebepasivelku iš vietos Š. Gerai, kad aš stipras buvau, išsitą̃sęs iš jaunų dienų Snt. ^ Kad anys išsitąsýtų su tokiu darbu! Dglš. 11. refl. Trgn menk. išsivalkioti, išsibastyti: Aš po visą svietą išsitą̃sęs Rud. Visi išsitą̃so, i nieko neblieka Ck. 12. daug kur nuvesti, išvedžioti: Ištą̃sė visur, visą bažnyčią apžiūrėjom Aln. 13. kurį laiką versti vykti, šaukinėti, varinėti: Bent kelerius metus mane ištą̃sė po teismus Rtr, Š. 14. priversti išvykti, išblaškyti: Kai mus ištą̃sė, tai ir medžius išnaikino Msn. 15. prk. sužadinti, išjudinti: Tik padarytumėt kokį vakarėlį, tuoj visus jaunus ištąsýtumėm Strn. 16. refl. išsisklaidyti: Kai debesėliai išsitą̃sę, sėja linus Srj. 17. impers. smarkiai pykinti, versti vemti: Kai aš apsinuodijau šaltiena, tai mane kad ištą̃sė Mrj. 18. refl. išsivemti: Kad išsitąsiaũ, kad išsivėmiau – net lengviau Ds. Išsivėmiau, išsitąsiaũ trečion dienon Antš. Kartais kiaulės išsivema, išsitą̃so Užv. 19. išvedžioti, išdainuoti: Balsas tai balsas: visokiom natom ištą̃so! Užp. 20. prk. išeikvoti, iššvaistyti: Tuščiai stiprybę ir sylas mano ižgaišinau, nuteriojau, ižtąsiau SPI343.

◊ [net] žárnas (žarnelès Prng) ištąsýti

1. apie smarkų juoką: Net žárnas ištą̃sė nuo juoko Slk.

2. pykinti, versti vemti: Tai tu jam činčibiro indėk kopūstuos, tai jam i žárnas ištąsỹs Slk.

\ tąsyti; aptąsyti; atitąsyti; dasitąsyti; įtąsyti; ištąsyti; paištąsyti; nutąsyti; panutąsyti; papanutąsyti; patąsyti; partąsyti; pertąsyti; pratąsyti; pritąsyti; raztąsyti; sutąsyti; užtąsyti